- jednočius
- ×jednočius (l. jednacz) sm. vienytojas, tarpininkas, taikintojas: Jednočių mes Dievo melskiam Mž417. Priimtų tą jednočių MP10.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
jednotojas — ×jednotojas ( is K), a smob. (1) žr. jednočius: Mumus pagimdė jednotoją ir tarpininką, per kurį malonę ir mielaširdumą turim DP506 … Dictionary of the Lithuanian Language